All-on-4, kai trūksta kaulo: ar visada reikia kaulo priauginimo?

Ne – kaulo trūkumas dar nereiškia, kad prieš All-on-4 gydymą visada reikės didelės kaulo priauginimo operacijos. Vienas šios gydymo koncepcijos principų yra strategiškai išnaudoti likusį žandikaulio kaulą: priekiniai implantai dažniausiai planuojami tiesiau, o užpakaliniai tam tikrose situacijose gali būti pasvirę, kad būtų galima išvengti anatominių struktūrų ir padidinti atramų pasiskirstymą.

Tačiau teiginys „All-on-4 atliekamas be kaulo priauginimo“ nėra universalus. Jeigu likusio kaulo nepakanka saugiai ir proteziškai tinkamai implantų pozicijai arba negalima pasiekti reikiamo pirminio stabilumo, gali būti reikalinga kaulo augmentacija, sinuso dugno pakėlimas ar kita implantologinė taktika.

Todėl pacientui, kuriam anksčiau buvo pasakyta „implantams kaulo nėra“, pirmas žingsnis turėtų būti ne automatiškai atsisakyti fiksuotų dantų, bet atlikti 3D diagnostiką ir įvertinti, kur kaulo yra, kiek jo yra ir ar jo pakanka konkrečiam protezavimo planui.

Ką iš tikrųjų reiškia „trūksta kaulo“?

„Kaulo trūkumas“ nėra viena diagnozė.

Po dantų netekimo žandikaulio alveolinis kaulas palaipsniui rezorbuojasi – mažėja jo plotis ir aukštis. Tačiau šis procesas nevyksta vienodai visose žandikaulio vietose.

Pacientas gali turėti:

• per siaurą alveolinę keterą;
• nepakankamą kaulo aukštį;
• pakankamai kaulo priekinėje, bet ne užpakalinėje žandikaulio dalyje;
• kaulo, kurio tūrio pakanka implantui, bet ne optimalioje protezinėje pozicijoje;
• ryškią viso žandikaulio atrofiją.

Todėl frazė „kaulo nėra“ be 3D tyrimo ir būsimo protezo analizės pasako labai mažai.

Svarbiausias klausimas yra ne „Ar kaulo mažai?“, o „Ar likusio kaulo pakanka tinkamai išdėstyti implantus būsimos fiksuotos konstrukcijos atramai?“

Kodėl All-on-4 kartais leidžia išvengti kaulo priauginimo?

Pagrindinis principas – implantus išdėstyti ten, kur žandikaulio anatomija leidžia gauti patikimą atramą, kartu planuojant juos pagal būsimo protezo poziciją.

Klasikinėje All-on-4 koncepcijoje naudojami keturi implantai:

• du priekinėje žandikaulio dalyje;
• du labiau užpakaliniai implantai, kurie, kai anatomija to reikalauja, gali būti planuojami pasvirę.

Pasviręs implantas savaime nėra kompromisas ar „blogiau įsriegtas implantas“.

Jis gali būti planuojamas sąmoningai tam, kad:

• būtų išnaudotas išlikęs kaulas;
• implantas būtų ilgesnis ir turėtų didesnį kontaktą su kaulu;
• būtų apeitas žandinis antis viršutiniame žandikaulyje;
• būtų išvengta apatinio alveolinio nervo apatiniame žandikaulyje;
• užpakalinė atrama būtų perkelta toliau atgal;
• sumažėtų už paskutinio implanto liekanti protezo konsolė.

ITI sisteminė apžvalga ir konsensusas nerado reikšmingų implantų ar protezų išgyvenamumo skirtumų tarp tinkamai suplanuotų tiesių ir sąmoningai pasvirusių implantų viso lanko konstrukcijose.

Tai viena priežasčių, kodėl daliai pacientų galima išvengti didelės kaulo augmentacijos.

Ar All-on-4 reiškia, kad kaulo priauginimo niekada nereikia?

Ne. All-on-4 mažina kaulo priauginimo poreikį tam tikrose anatominėse situacijose, bet jo nepanaikina visiems pacientams.

Internete galima rasti kategoriškų teiginių, kad All-on-4 „nereikia kaulo priauginimo“. Mediciniškai tiksliau būtų sakyti:

All-on-4 gali leisti išvengti kai kurių didelių augmentacinių procedūrų, jeigu likusį kaulą galima saugiai išnaudoti tinkamoms implantų pozicijoms.

Jeigu kaulas sunykęs tiek, kad implantų neįmanoma stabiliai įsriegti reikiamose vietose, vien implantų pasvirimas problemos neišspręs.

Kada kaulo priauginimo gali nereikėti?

Kai pakanka kaulo priekinėje žandikaulio dalyje

Po ilgo dantų netekimo užpakalinėse žandikaulio srityse kaulo gali būti labai mažai, tačiau priekinėje dalyje jo gali būti išlikę pakankamai. Tokiu atveju strategiškai išdėstyti implantai gali leisti atkurti visą lanką nenaudojant implantų pačiose labiausiai atrofiškose užpakalinėse srityse.

Kai užpakalinius implantus galima saugiai pasvirti

Viršutiniame žandikaulyje pasvirę implantai gali padėti išvengti žandinio ančio, o apatiniame – išnaudoti kaulą nepriartėjant prie apatinio alveolinio nervo.

Ilgalaikių ir sisteminių tyrimų duomenys rodo, kad tinkamai suplanuoti pasvirę implantai gali turėti palankius klinikinius rezultatus.

Kai kaulo trūkumas lokalus, o ne generalizuotas

Pacientui gali labai trūkti kaulo vienoje žandikaulio srityje, tačiau kitose srityse jo gali būti pakankamai.

Tokiu atveju nebūtina automatiškai atkurti kaulo visur, kur jo sumažėję.

Implantologinio gydymo tikslas nėra „sugrąžinti visą prarastą kaulą“. Tikslas – sukurti biologiškai ir biomechaniškai pagrįstą implantų atramą galutiniam protezui.

Kada kaulo priauginimo vis dėlto gali reikėti?

Kai alveolinė ketera per siaura

Implantui reikia ne tik kaulo aukščio, bet ir pakankamo kaulo tūrio aplink jo paviršių. Jeigu ketera labai siaura, implantą tinkamoje pozicijoje įsriegti gali būti neįmanoma arba biologiškai nepalanku.

Tokiu atveju gali būti svarstoma horizontalioji kaulo augmentacija ar kita chirurginė taktika.

Kai nepakanka kaulo implantui stabilizuoti

All-on-4 dažnai siejamas su laikinu fiksuotu protezu netrukus po implantacijos. Tam ypač svarbus pirminis implanto stabilumas.

Jeigu likęs kaulas neleidžia pasiekti stabilios atramos, gydytojas turi keisti planą – papildoma chirurgija, kita implanto pozicija ar atidėtas apkrovimas gali būti racionalesni už bandymą bet kokia kaina įgyvendinti „dantis per vieną dieną“.

Kai anatomija neleidžia tinkamai išdėstyti keturių atramų

Svarbu ne tiesiog rasti keturias vietas žandikaulyje, kur „telpa implantas“.

Jos turi būti tinkamos būsimo protezo padėčiai, apkrovų paskirstymui, protezo valymui, pakankamam priekiniam–užpakaliniam atramų pasiskirstymui ir ilgalaikei konstrukcijos priežiūrai.

Jeigu keturi implantai būtų įsriegti blogose protezinėse pozicijose vien tam, kad būtų išvengta augmentacijos, mažesnė operacija nebūtinai reikštų geresnį gydymą.

Viršutinis žandikaulis: kodėl kaulo trūkumas čia sudėtingesnis?

Viršutiniame žandikaulyje gydymą dažnai riboja ne tik alveolinio kaulo rezorbcija, bet ir žandinių ančių pneumatizacija – sinusų ertmės po dantų netekimo gali užimti didesnę užpakalinės žandikaulio dalies dalį.

Todėl galimi keli skirtingi sprendimai:

1. išnaudoti priekinį kaulą ir pasvirusius implantus;
2. atlikti sinuso dugno pakėlimą;
3. tam tikrose situacijose naudoti trumpesnius implantus;
4. parinkti kitokį implantų skaičių ar išdėstymą;
5. labai ryškios atrofijos atvejais svarstyti pažangesnius implantologinius sprendimus.

Todėl viršutiniame žandikaulyje nepakanka paklausti „Ar galima All-on-4?“. Reikia klausti: „Kuris viso lanko atkūrimo būdas šiai anatomijai suteikia geriausią naudos, rizikos ir chirurginės apimties santykį?“

Trumpi implantai: ar jie gali pakeisti kaulo priauginimą?

Kai kuriose situacijose – taip.

Trumpi implantai yra viena iš mažiau invazyvių alternatyvų, kai užpakaliniame viršutiniame žandikaulyje nepakanka vertikalaus kaulo standartinio ilgio implantams.

2026 m. sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi aštuonis atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus, nerado reikšmingo implantų nesėkmės dažnio skirtumo tarp trumpų implantų ir standartinio ilgio implantų, įsriegtų kartu atliekant sinuso dugno pakėlimą.

Tai nereiškia, kad trumpi implantai automatiškai yra geresni ar kad jie tinka visiems. Tačiau šiuolaikinėje implantologijoje požiūris nebėra „trūksta kaulo → būtinai priauginame kaulą“.

Teisingesnė seka: „trūksta kaulo → įvertiname visas biologiškai ir proteziškai racionalias alternatyvas“.

Kada reikalingas sinuso dugno pakėlimas?

Sinuso dugno pakėlimas gali būti reikalingas, kai viršutinio žandikaulio užpakalinėje srityje nepakanka vertikalaus kaulo ir gydymo planas numato implantus būtent toje zonoje.

Tačiau tai nėra vienintelis galimas sprendimas.

Priklausomai nuo anatomijos gali būti svarstoma pasvirusi implantų pozicija, trumpesni implantai, sinuso dugno pakėlimas arba kitoks viso lanko implantų išdėstymas.

Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad kai kuriose atrofiško užpakalinio viršutinio žandikaulio situacijose trumpi implantai gali būti alternatyva standartiniams implantams su sinuso augmentacija.

Todėl pats faktas, kad „sinusas žemai“, dar nėra galutinis gydymo planas.

Ką daryti, kai viršutiniame žandikaulyje kaulo labai mažai?

Labai ryški žandikaulio atrofija yra atskira klinikinė kategorija.

Tokiais atvejais standartinio All-on-4 gali nepakakti.

Priklausomai nuo anatomijos ir gydytojų komandos kompetencijos gali būti svarstomi:

• kaulo augmentacijos metodai;
• standartiniai implantai kitose anatomiškai palankiose pozicijose;
• trumpi implantai;
• transsinusiniai implantai;
• skruostikaulio implantai;
• skirtingų implantų tipų kombinacijos.

2026 m. paskelbtas pirmasis pasaulinis klinikinių gairių konsensusas dėl bedančio atrofiško viršutinio žandikaulio pabrėžia, kad standartinių, trumpų ir skruostikaulio implantų pasirinkimas turi būti grindžiamas paciento anatomija, chirurgine rizika, protezinėmis galimybėmis ir paciento prioritetais.

Skruostikaulio implantai nėra „stipresnė All-on-4 versija“. Tai specializuotas gydymo metodas, skirtas tam tikriems labai ryškios viršutinio žandikaulio atrofijos atvejams. Jis turi specifinių rizikų ir reikalauja atitinkamos chirurginės kompetencijos.

Todėl sudėtingiausiuose atvejuose svarbiausia ne bandyti bet kokia kaina atlikti standartinį All-on-4, o pasirinkti anatomijai racionaliausią gydymo strategiją.

O apatiniame žandikaulyje?

Apatinio žandikaulio anatomija kitokia.

Čia viena svarbiausių struktūrų yra apatinis alveolinis nervas, einantis žandikaulio kanalu užpakalinėse srityse.

Po ilgo dantų netekimo kaulo aukštis virš nervo gali labai sumažėti.

All-on-4 koncepcija daliai pacientų leidžia planuoti užpakalines atramas taip, kad būtų efektyviai išnaudotas prieš nervą esantis kaulas.

Tačiau ir čia galioja ta pati taisyklė: implantas turi būti planuojamas ne tik ten, kur yra kaulo, bet ten, kur jis yra saugus ir proteziškai naudingas.

Ar kaulo priauginimas yra blogesnis sprendimas?

Ne. Kaulo augmentacija nėra komplikacija ar gydymo nesėkmė.

Tai viena iš priemonių, kuri tam tikrose situacijose leidžia:

• sukurti implantui pakankamą kaulo tūrį;
• įsriegti implantą palankesnėje pozicijoje;
• pagerinti biologines sąlygas aplink implantą;
• įgyvendinti proteziškai racionalesnį planą.

Klaida būtų manyti: „Jeigu galima išvengti kaulo priauginimo, vadinasi, visada reikia jo išvengti.“

Tikslas nėra atlikti mažiausią įmanomą operaciją bet kokia kaina. Tikslas yra pasirinkti mažiausiai invazyvų gydymą, kuris nepablogina ilgalaikės prognozės.

Ilgalaikių implantų tyrimų duomenys rodo, kad implantai gali sėkmingai funkcionuoti ir augmentuotame kaule, tačiau kaulo augmentacija yra papildoma chirurginė procedūra, turinti savo gijimo laiką ir komplikacijų profilį.

Kodėl kartais „be kaulo priauginimo“ nėra geriausias planas?

Pacientams natūraliai patrauklesnis trumpesnis, mažiau invazyvus gydymas. Tačiau gydymo planavimas turi prasidėti nuo galutinio rezultato, o ne nuo pažado išvengti procedūros.

Jeigu siekiant išvengti kaulo augmentacijos implantus tektų išdėstyti per arti vienas kito, palikti pernelyg ilgą galinę protezo konsolę, įsriegti netinkamoje protezinėje pozicijoje, kompromituoti valymo galimybes ar rinktis nestabilią atramą, tuomet „be augmentacijos“ gali būti ne privalumas, o kompromisas.

Todėl MDENT požiūriu klausimas turėtų būti ne „Kaip bet kokia kaina išvengti kaulo priauginimo?“, o „Ar šiam pacientui kaulo priauginimas suteiks realią ilgalaikę naudą?“

Kaip nustatoma, ar kaulo pakanka All-on-4?

Vien panoraminės nuotraukos dažnai nepakanka.

Sprendimas paprastai remiasi 3D kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos – CBCT – tyrimu.

Kaulo aukštis

Ar implantui yra pakankamai vertikalaus kaulo?

Kaulo plotis

Ar alveolinė ketera pakankamai plati pasirinktai implanto pozicijai?

Kaulo anatomija

Ne kiekvienas milimetras kaulo yra vienodai naudingas. Svarbi jo forma, topografija ir santykis su būsimu protezu.

Žandinių ančių padėtis

Viršutiniame žandikaulyje vertinama, kiek užpakalinę zoną riboja sinusai.

Apatinio alveolinio nervo eiga

Apatiniame žandikaulyje būtina nustatyti saugų santykį su nervo kanalu.

Likusių dantų būklė

Prieš šalinant dantis vertinama, ar jų tikrai neįmanoma racionaliai išsaugoti.

Būsimo protezo padėtis

Implantų pozicijos turi būti planuojamos pagal tai, kur turi atsirasti būsimi dantys. Tai vadinama proteziškai orientuotu implantacijos planavimu.

Sprendimo algoritmas, kai pacientui pasakyta „trūksta kaulo“

1. Ar likę dantys tikrai neišsaugomi?

Jeigu ne – viso lanko implantacija gali būti nereikalinga.

2. Kur ir kiek liko kaulo?

Vertinama CBCT.

3. Ar keturis implantus galima išdėstyti saugiose ir proteziškai racionaliose vietose?

Jeigu taip – All-on-4 gali būti atliekamas be didelės augmentacijos.

4. Ar pasvirę implantai padeda išnaudoti turimą kaulą?

Jeigu taip – tai gali leisti sumažinti papildomos chirurgijos poreikį.

5. Ar trumpesnis implantas konkrečioje vietoje yra racionali alternatyva?

Kai kurioms anatominėms situacijoms – taip.

6. Ar augmentacija pagerintų galutinio gydymo prognozę?

Jeigu taip – jos nereikėtų vengti vien dėl noro gydytis „be kaulo priauginimo“.

7. Ar atrofija tokia didelė, kad reikia kitos gydymo koncepcijos?

Esant labai ryškiam viršutinio žandikaulio kaulo sunykimui gali būti reikalingas specializuotas planas.

Šis algoritmas yra daug svarbesnis už išankstinį pažadą: „Jums tikrai nereikės kaulo priauginimo.“

Dažna paciento klaida: „man prieš penkerius metus sakė, kad implantams kaulo nėra“

Tai nebūtinai reiškia, kad šiandien fiksuotas implantinis gydymas neįmanomas.

Pirma, gydymo galimybės priklauso nuo to, kokį protezavimo būdą tuo metu planavo gydytojas. Pavieniams vertikaliems implantams kiekvieno danties zonoje gali reikėti kitokio kaulo tūrio nei viso lanko konstrukcijai ant strategiškai išdėstytų implantų.

Antra, per pastaruosius metus implantologijoje daugėjo įrodymų apie trumpų, pasvirusių ir alternatyvių implantų panaudojimą atrofiškame žandikaulyje.

Trečia, skirtingi klinikiniai atvejai reikalauja skirtingos kompetencijos ir skirtingų gydymo metodų.

Todėl senas atsakymas „neužtenka kaulo“ nėra pakankamas naujam sprendimui priimti. Reikia naujos diagnostikos.

Kada MDENT nerekomenduotų bandyti All-on-4 be augmentacijos?

Jeigu norint išvengti kaulo priauginimo tektų daryti biomechaniškai arba biologiškai nepalankų kompromisą.

Pavyzdžiui, kai:

• negalima saugiai išdėstyti keturių implantų;
• likusio kaulo nepakanka implantų stabilumui;
• implantų pozicijos būtų netinkamos galutiniam protezui;
• atsirastų neproporcingai ilga protezo konsolė;
• negalima užtikrinti racionalaus protezo valymo;
• pažangesnė kaulo ar implantų strategija suteiktų geresnę ilgalaikę prognozę.

Mažesnė operacija savaime nėra geresnė operacija.

Ji geresnė tik tada, kai mažesnė chirurginė apimtis išlaiko tą pačią gydymo kokybę ir prognozę.

MDENT požiūris: kaulo priauginimas neturi būti nei automatinis, nei bet kokia kaina vengiamas

Kai pacientas neteko daugumos ar visų dantų, gydymo planas neturėtų prasidėti nuo klausimo „keturi implantai ar kaulo priauginimas?“.

Pirmiausia reikia suprasti visą situaciją: ką dar galima išsaugoti, kokia yra žandikaulio anatomija, kur yra geriausias likęs kaulas, kokioje pozicijoje turi būti būsimi dantys, kaip bus paskirstytos kramtymo jėgos, kokią konstrukciją bus galima patikimai išvalyti ir kaip ją bus galima prižiūrėti po daugelio metų.

Tik tada pasirenkama chirurginė taktika.

Kartais geriausias planas yra All-on-4 be didelės augmentacijos. Kartais racionaliau atlikti nedidelę lokalią kaulo augmentaciją. Kartais tikslinga pasirinkti kitokį implantų skaičių ar jų pozicijas. O esant labai ryškiai viršutinio žandikaulio atrofijai reikia vertinti visiškai kitą implantologinę strategiją.

Kokybiško gydymo tikslas nėra išvengti procedūros. Tikslas – neatlikti procedūros, kuri konkrečiam pacientui nesuteikia pakankamos naudos.

Daugiau apie gydymą skaitykite puslapyje All-on-4 implantacija Panevėžyje. Taip pat verta perskaityti All-on-4 ar All-on-6 ir All-on-4 komplikacijos ir rizikos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima atlikti All-on-4, jeigu beveik nėra kaulo?

Kartais – taip, tačiau tai priklauso nuo to, kur kaulo trūksta ir kiek jo likę strategiškai svarbiose vietose. Kai kuriems pacientams pakanka priekinėje žandikaulio dalyje likusio kaulo ir pasvirusių užpakalinių implantų. Esant labai ryškiai atrofijai gali prireikti augmentacijos arba kitos implantologinės strategijos.

Ar All-on-4 visada atliekamas be kaulo priauginimo?

Ne. All-on-4 dažnai leidžia sumažinti didelės kaulo augmentacijos poreikį, tačiau ne kiekvienam pacientui jos galima išvengti. Sprendimas priimamas pagal 3D tyrimą, galimas implantų pozicijas ir būsimo protezo planą.

Kodėl pasvirę implantai padeda išvengti kaulo priauginimo?

Pasviręs užpakalinis implantas gali būti nukreiptas į išlikusį kaulą ir padėti apeiti tokias anatomines struktūras kaip žandinis antis ar apatinio žandikaulio nervo sritis. Tinkamai suplanuotų pasvirusių implantų klinikiniai rezultatai gali būti panašūs į tiesiai įsriegtų implantų.

Ar kaulo priauginimas pavojingas?

Kaulo augmentacija yra įprasta implantologinė procedūra, tačiau tai papildoma chirurgija, turinti savo gijimo laiką ir komplikacijų riziką. Jos nereikėtų nei automatiškai bijoti, nei atlikti be aiškios klinikinės naudos.

Ar galima išvengti sinuso pakėlimo?

Kai kuriems pacientams – taip. Priklausomai nuo likusio kaulo ir viso gydymo plano gali būti naudojami pasvirę ar trumpesni implantai arba kitoks implantų išdėstymas. Tačiau kitais atvejais sinuso dugno pakėlimas gali būti racionaliausias sprendimas.

Ar trumpi implantai patikimi?

Atrinktais atvejais taip. Nauja 2026 m. atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizė nenustatė reikšmingo implantų nesėkmės skirtumo tarp trumpų implantų ir standartinių implantų su sinuso dugno pakėlimu atrofiškame užpakaliniame viršutiniame žandikaulyje. Tačiau pasirinkimas turi būti individualus.

Kas yra skruostikaulio implantai?

Tai ilgesni implantai, kurių atramai naudojamas skruostikaulis. Jie skirti tam tikriems labai ryškios viršutinio žandikaulio atrofijos atvejams ir nėra standartinė All-on-4 procedūros dalis. Tai sudėtingesnis gydymas, reikalaujantis specifinės chirurginės kompetencijos.

Ar užtenka panoraminės rentgeno nuotraukos nuspręsti, ar reikia kaulo priauginimo?

Dažniausiai išsamiam implantologiniam planavimui reikalingas trimatis CBCT tyrimas. Jis leidžia įvertinti ne tik kaulo aukštį, bet ir plotį, žandikaulio formą bei santykį su anatominėmis struktūromis.

Jeigu jums pasakė, kad implantams trūksta kaulo

Tai nebūtinai reiškia, kad fiksuoti dantys jums neįmanomi.

Tačiau tai taip pat nereiškia, kad All-on-4 būtinai leis išvengti bet kokios kaulo augmentacijos.

Racionalus pirmas žingsnis – 3D diagnostika ir proteziškai orientuotas gydymo planas. Jo metu galima palyginti kelias galimybes: implantų išdėstymą naudojant esamą kaulą, augmentaciją, trumpesnius ar kitus implantus ir pasirinkti variantą, kuris konkrečioje situacijoje suteikia geriausią ilgalaikės naudos bei chirurginės rizikos santykį.

Registruotis konsultacijai MDENT odontologijos centre Panevėžyje.

Šaltiniai ir literatūra

1. Lin WS, Eckert SE. Clinical performance of intentionally tilted implants versus axially positioned implants: A systematic review. Clinical Oral Implants Research. 2018;29(Suppl 16):78–105. DOI: 10.1111/clr.13294.
2. Pala K, Neugebauer J, Buser D, et al. Consensus Report of Group 2 of the 1st Global Consensus for Clinical Guidelines for the Rehabilitation of the Edentulous Maxilla: Zygomatic, Standard-Length, and Short Implant-Supported Prostheses. Clinical Oral Implants Research. 2026;37(Suppl 30):S49–S67. DOI: 10.1111/clr.70081.
3. Schwarz F, Jung RE, Kopp I, Heitz-Mayfield L, Wang HL, et al. First Global Consensus for Clinical Guidelines: Structured Recommendations for the Rehabilitation of the Edentulous Maxilla. Clinical Oral Implants Research. 2026;37(Suppl 30):S7–S27. DOI: 10.1111/clr.70084.
4. Wang C, Xin C, Zhang N, Li L. Short implants (≤8 mm) versus standard implants with sinus floor elevation in the atrophic posterior maxilla: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Journal of Stomatology, Oral and Maxillofacial Surgery. 2026;127(5):102913. DOI: 10.1016/j.jormas.2026.102913.
5. ITI Consensus Workshop. Clinical performance of intentionally tilted implants versus axially positioned implants – Consensus Statements. International Team for Implantology.
6. ITI Consensus Workshop. ITI consensus report on zygomatic implants: indications, evaluation of surgical techniques and long-term treatment outcomes. 2023. DOI: 10.1186/s40729-023-00489-9.
7. Memenga-Nicksch S, Marschner F, Thomas NH, et al. Systematic review and meta-analysis on marginal bone loss of dental implants placed in augmented or pristine bone sites: Findings from clinical long-term studies. Journal of Dentistry. 2025. DOI: 10.1016/j.jdent.2025.105808.

---

Autorius: gyd. odontologė Agnieška Majevska
Mediciniškai peržiūrėjo: gyd. odontologas Mantas Sungaila
Atnaujinta: 2026-09-25
MDENT odontologijos centras, Panevėžys